Indaplovė palengvina namų ruošos darbus ir taupo laiką. Be to, tausojama aplinka, nes indaplovė išeikvoja mažiau energijos ir vandens, palyginti su indų plovimu rankomis. Paprastai indaplovėje galima plauti visus indus, kurie gamintojų paženklinti kaip tinkami plauti indaplovėje arba kuriuos plauti indaplovėje yra saugu. Jeigu laikysitės kelių paprastų taisyklių ir naudositės tinkamais „Somat“ gaminiais, kiekvienąkart išplauti indaplovėje jūsų indai bus nepriekaištingai švarūs ir žvilgantys.
Praplovimas
Kai kurių tipų indaplovėse galima rinktis programas su skalavimo ciklu. Šios programos paprastai užtikrina intensyvesnį plovimą. Reikiamą informaciją galite susirasti indaplovės instrukcijų vadove arba jos gamintojo interneto svetainėje. Pasirinkus programą su praplovimo funkcija, pirmiausia šaltu vandeniu nuplaunami ir lengvai pašalinami maisto likučiai. Paskui švariu vandeniu pradedama plauti, o iš dozatoriaus automatiškai įleidžiama ploviklio. Pagal pasirinktą programą vanduo pašildomas iki nustatytos 35‒75 °C temperatūros. Plovimo ciklas trunka 15‒90 minučių, o jam pasibaigus iš indaplovės išleidžiamas nešvarus vanduo.
Tarpinis skalavimas
Į visas programas yra įtrauktas tarpinis skalavimas. Šis ciklas būtinas tam, kad būtų pašalintas išplovus užsilikęs nešvarus vanduo ir nešvarumai, o indai būtų parengti galutiniam skalavimui. Pasibaigus tarpiniam skalavimui, iš indaplovės išleidžiamas vanduo.
Galutinis skalavimas
Galutinio skalavimo funkciją turi visos programos, išskyrus praplovimo programą. Į indaplovę prileidžiama vandens, kuris, pasirinkus standartinę programą, pašildomas iki ne aukštesnės nei 75 °C temperatūros. Kol jis šildomas, iš dozatoriaus automatiškai į vandenį išleidžiama skalavimo priemonė. Jeigu naudojamas ploviklis „Somat 7“, „Somat 10“, „Gold Somat All in One“ ar „Somat Gold“, skalavimo priemonės atskirai pilti nereikia, nes ji jau yra šių ploviklių sudėtyje.
Džiovinimas
Džiovinimo funkciją turi visos programos, išskyrus labai trumpus, tik skalauti skirtus ciklus, kurių metu paprastai greitai praplaunamos taurės. Galutinai išskalavus išlikęs karštis padeda išdžiovinti indus. Džiovinimo ciklas paprastai trunka 20‒70 minučių.
Atnaujinimas
Daugumoje indaplovių galima naudoti „Somat Special Salt“. Tokios indaplovės reikiamais intervalais automatiškai atnaujina integruotą vandens minkštiklį, naudodamos tam skirtoje talpykloje esantį druskos tirpalą. Jeigu naudojate „Somat All in One“ arba „Somat Gold“, o vandens kietumas neviršija 21 °dH (pagal Vokietijoje taikomą vandens kietumo skalę), druskos į indaplovę dėti nereikia.
Pirma, indus plaukite žemesnėje, t. y. 50–55 °C temperatūroje. Taip per metus sutaupysite apie 84 kWh elektros energijos ir 1 497 litrus vandens.
Antra, naudokite automatinę programą. Taip bus pasirinktos indams tinkamiausios indaplovės nuostatos ir eikvojamas reikiamas vandens bei elektros energijos kiekis. Indus dėkite ir rūšiuokite pagal gamintojo instrukcijas. Reguliariai tikrinkite vandens išleidimo sistemos filtrą. Jei įmanoma, indaplovę naudokite tik tada, kai ji visiškai pilna.
Automatinės programos automatiškai reguliuojamos, kad pritaikytų plovimo nuostatas prie indaplovėje plaunamų indų ir naudotų reikiamą vandens bei energijos kiekį, o tai padeda tausoti aplinką.
Tinkamai naudojant šiuolaikiškus indaplovių ploviklius ir pasirinkus automatinę programą, net ir plaunant 50 °C ar 55 °C temperatūros vandeniu indai išplaunami švariai.
Neretai indai apibūdinami tokiais terminais kaip „tinkamas plauti indaplovėje“ (angl. „dishwasher-suitable“) arba „indaplovėje plauti saugu“ (angl. „dishwasher-safe“). Terminas „tinkamas plauti indaplovėje“ nėra oficialiai nustatytas, todėl gamintojai jį paprastai renkasi remdamiesi patirtimi. Kita vertus, terminas „indaplovėje plauti saugu“ yra pagrįstas nemetalinių indų bandymais ir vertinimu, kuris atliekamas vadovaujantis dviem tarptautiniais standartais ‒ EN 12875-1 ir EN 12875-2. Šių bandymų rezultatai yra išreiškiami standartizuota piktograma kaip didžiausias plovimo indaplovėje ciklų skaičius, kuris indams nekenkia. Su metaliniais indais standartizuoti testai dar neatliekami. Puodus ir keptuves, pagamintus iš neįmagnetinamų medžiagų arba pagamintus iš vienos medžiagos, paprastai galima saugiai plauti indaplovėje, todėl jie dažnai ženklinami kaip saugūs plauti indaplovėje. Tačiau, jeigu indas pagamintas iš kitokių medžiagų, pavyzdžiui, jo korpusas yra metalinis, o rankena plastikinė, ir nesate tikri, kaip elgtis, geriausia būtų teirautis gamintojo.
Indai būna pagaminti iš įvairių medžiagų. Kaip indas reaguos į plovimą indaplovėje, priklauso nuo to, iš kokių medžiagų jis pagamintas, ir nuo jo gamybos ar apdorojimo būdo.
Nerūdijantysis plienas
Stalo įrankiai, puodai, keptuvės, plokščios serviravimo lėkštės, mentelės, samčiai ir sieteliai neretai būna pagaminti iš nerūdijančiojo plieno. Skirtingai nuo geležies ar paprasto plieno, nerūdijantysis plienas nerūdija. Taip yra todėl, kad geležis paprastai būna lydoma su įvairiais kitais metalais, tokiais kaip chromas ir nikelis. Paprastai nerūdijančiojo plieno indus galima plauti indaplovėje.
Stiklas
Nemažai indų yra gaminami iš stiklo, nes stiklas yra skaidrus, gražiai atspindi šviesą, žvilga, yra hermetiškas ir atsparus cheminių medžiagų poveikiui. Stiklinius indus paprastai galima plauti indaplovėje.
Sidabras
Indaplovėse neretai plaunami sidabriniai stalo įrankiai. Tačiau automatinėse indaplovėse nereikėtų plauti tokių indų kaip dekoratyvinės lėkštelės, dubenėliai, plokščios lėkštės, arbatos stiklinių laikikliai, druskinės, pipirinės ir cukrinės, dengtos kur kas plonesniu sidabro sluoksniu, kuris paprastai dar būna dengtas papildomu apsauginiu sluoksniu.
Medis
Indaplovėje galima plauti medinius nelakuotus reikmenis, tokius kaip maišyti naudojami šaukštai, jeigu jie nėra klijuoti. Tačiau jie išbluks, o jų paviršius pasidarys šiurkštus. Medinėse lentelėse, kurių didelis paviršiaus plotas, gali atsirasti įtrūkimų. Medinės stalo įrankių rankenos gali išblukti ar sutrūkinėti. Lakuoto medžio indaplovėje plauti negalima. Mediena išbrinksta, o lakas pradeda luptis.
Keramika
Keraminius indus galima suskirstyti į keturias grupes: molinius, fajansinius, porcelianinius ir glazūruoto porceliano. Kalbant apie indų, pagamintų iš šių medžiagų, plovimo indaplovėje saugumą, reikėtų prisiminti vieną taisyklę: kuo kietesnė ir mažiau akyta medžiaga, tuo saugiau iš jos pagamintus indus plauti indaplovėje.
Plastikas
Indaplovėse su atvirais kaitinimo elementais plastikiniai indai apatinėje lentynoje gali lengvai deformuotis. Todėl visus plastikinius indus geriau dėti į viršutinę lentyną. Nuo maisto produktų, kurie lengvai tepa (pomidorų sulčių, pomidorų padažo, morkų sulčių, burokėlių, raudonojo kopūsto), gali pasikeisti plastiko spalva.
Sidabrinius ir nerūdijančio plieno stalo įrankius galima indaplovėje plauti vienu metu. Tačiau iš skirtingų rūšių metalo pagaminti įrankiai plovimo metu neturėtų liestis, kitaip metalas gali patamsėti arba ant jo gali atsirasti dėmių.
Grynas aliuminis reaguos ir su rūgštimis, ir su šarmais, todėl gali pasikeisti iš jo pagamintų indų paviršius, net jeigu jis bus plaunamas tik vandeniu. Juodų dėmių ant aliuminio paprastai atsiranda būtent nuo vandens. Šios rūšies aliuminio, iš kurio neretai gaminami česnako smulkintuvai, nerekomenduojama plauti indaplovėje, nes iš jo pagaminti indai gali būti nepataisomai sugadinti. Dėl aliumininių puodų ir keptuvių reikėtų pasidomėti jų gamintojo rekomendacijomis, ar juos saugu ir tinkama plauti indaplovėje. Net dėl matomo aliuminio sluoksnio ant puodo ar keptuvės dugno jie gali būti netinkami plauti indaplovėje.
Prieš dėdami indus į indaplovę, nuo jų nubraukite lengvai šalinamus maisto likučius. Skalauti juos plautuvėje nėra nei būtina, nei rekomenduojama gamtosaugos požiūriu. Vienintelė išimtis yra liekanos, kurios neištirps vandenyje, tokios kaip špinatai, cigarečių pelenai ar susmulkintos žolelės. Liekanas reikėtų nuplauti, kitaip jos gali prilipti prie indų.
Indai turi saugiai laikytis lentynoje. Labai svarbu saugiai sudėti taures, kad jos būtų nesugadintos dėl trinties.
Puodelius galima dėti lentynų kampuose, o gilius indus geriau dėti viduryje. Nerekomenduojama dėti indų vienų ant kitų, nes dėl persidengimo jų gali nepasiekti purškiamas vanduo.
Taip pat žiūrėkite, kad laisvai galėtų suktis purkštuvai.
Didesnius indus reikėtų dėti į apatinę lentyną, o mažesnius ir trapius indus, tokius kaip taurės ir puodeliai, reikia dėti į viršutinę lentyną.
Stalo įrankius reikia dėti į jiems skirtą krepšelį rankenomis žemyn; jų rūšiuoti nebūtina. Tačiau, jeigu jūsų indaplovė turi specialią stalo įrankiams skirtą lentyną, tuomet galite juos ir išrūšiuoti.
Indaplovėse su atvirais kaitinimo elementais plastikinius indus sudėjus į apatinę lentyną, jie gali lengvai deformuotis. Todėl visus plastikinius indus geriau dėti į viršutinę lentyną.
Pasibaigus plovimo programai, indaplovės dureles reikia kelioms minutėms palikti praviras, kad atauštų indai. Pradėkite nuo apatinės lentynos, kad viršutinėje lentynoje užsilikęs vanduo nevarvėtų ant apačioje esančių indų.
Beveik visas buitines indaploves galima jungti prie karšto vandens tiekimo linijos. Tačiau didžiausia įleidžiamo vandens temperatūra neturėtų viršyti 60 °C. Smulkesnės informacijos reikėtų teirautis indaplovės gamintojo. Jeigu indaplovė prijungta prie karšto vandens linijos, ji išeikvos mažiau energijos, nes jai reikės mažiau elektros energijos vandeniui šildyti pasirinkus indų plovimo programą. Realus sutaupytos energijos kiekis priklausys nuo įleidžiamo karšto vandens temperatūros ir kambario temperatūros.
Plovimo rezultatai indaplovėse, kurios yra prijungtos prie karšto vandens linijos, su „Somat“ plovimo priemonėmis yra labai geri. Net ir tokios temperatūrai jautrios sudėtinės dalys kaip fermentai išlieka visiškai veiksmingos: dėl indų ir vidinių indaplovės sienelių temperatūros vanduo per pirmąjį ciklą (praplovimą arba pagrindinį ciklą, atsižvelgiant į tai, kokia programa pasirinkta) atvės iki maždaug 30 °C.
Tinkamai naudojamos indaplovės nereikia kiekvieną dieną valyti, nes ir jos vidus, ir lentynos automatiškai išplaunamos plaunant indus. Tačiau filtro sistemą reikia valyti reguliariai.
Jeigu naudosite nepakankamai ploviklio, nuo indų nenusiplaus didesni ar riebūs maisto likučiai; taip pat jeigu programą pasirinksite ne pagal indų užterštumo lygį, indaplovėje gali užsilikti riebalų liekanų, kurios trukdys vandens tėkmei sistemoje, todėl suprastės plovimo indaplove kokybė. Tokiu atveju ar bet kokiu kitu atveju, kai plovimo rezultatai nebepatenkinami, reikėtų nuvalyti vidines indaplovės sieneles ir besisukančių purkštuvų purkštukus.
Rekomenduojama reguliariai (kartą per vieną ar du mėnesius) praplauti indaplovę su „Somat“ indaplovės plovikliu, kuris nuplaus matomas ir vandenį tiekiančias indaplovės dalis.
Indaplovės šonus galima nuvalyti įprastu bendrosios paskirties buitiniu valikliu; tam „Somat“ indaplovės ploviklis nebūtinas. Tiesiog patrinkite valikliu sudrėkinta šluoste ir nuvalykite nešvarumus.
Vandens išleidimo žarna turi būti tvirtinama prieš sifoną, kuris sulaiko nemalonius kvapus. Be to, būtina užtikrinti, kad žarna būtų nesusisukusi.
Antra, gali būti, kad buvo pasirinkta indų užterštumo lygio neatitinkanti programa. Dėl to filtruose lieka nuosėdų.
Sprendimas: indaplovėje pakabinkite „Somat“ indaplovės ploviklio butelį ir, vadovaudamiesi instrukcijomis, įjunkite valymo ciklą, pasirinkę vieną iš pačių intensyviausių plovimo programų.
Kita galima priežastis ‒ nuosėdos ant durelių tarpiklio. Sprendimas: sudrėkinkite šluostę valikliu ir nuvalykite durelių tarpiklį.
Jeigu nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad indaplovė būna ilgai nenaudojama, to galima išvengti naudojant „Somat Deodorizing Pearls“®. Tabletės „Somat 7“, „Somat 10“ ar „Somat Gold“ taip pat padeda neutralizuoti nemalonius kvapus, o indaplovė po kiekvieno plovimo ciklo maloniai kvepia.
Jeigu naudojamos daugiafunkcės tabletės, tokios kaip „Somat All in One“ arba „Somat Gold“, papildomai pilti skalavimo priemonės nereikia. Be to, jeigu vandens kietumas neviršija 21 °dH (pagal Vokietijoje taikomą vandens kietumo skalę), atnaujinančiosios druskos dėti taip pat nereikia. Tačiau, jeigu vanduo kietesnis, reikėtų naudoti atnaujinančiąją druską, kad apsaugotumėte indaplovę ir užtikrintumėte gerą plovimo kokybę. Kai kurios indaplovės gali turėti įspėjamąją lemputę. Ji rodo, kada trūksta skalavimo priemonės arba druskos. Į tokią lemputę galima nekreipti dėmesio, jeigu tinkamomis sąlygomis naudojamos daugiafunkcės tabletės.
Skystas muilas indaplovėms netinka. Jis labai putoja, o putų gali patekti į indaplovės dugną, todėl dėl nuotėkio indaplovei nebebus tiekiamas vanduo. Tokiu atveju reikės kviesti meistrą, kad jis suremontuotų indaplovę. Dėl tos pačios priežasties reikia labai kruopščiai nuskalauti indus, kurie praplaunami rankomis prieš dedant į indaplovę.
70–75 °C intensyvus plovimas
Puodai ir keptuvės, nuo normalaus iki didelio užterštumo
65 °C įprastas arba universalus plovimas
Pridžiūvę maisto likučiai
50–55 °C įprastas arba universalus plovimas
Indai, normalus užterštumas
45–55 °C energiją taupantis plovimas
Indai, normalus užterštumas (ši programa gali būti ilgesnė už įprasto plovimo programą)
35–45 °C trapių, stiklinių indų plovimas
Nelabai purvini, karščiui jautrūs indai (ypač taurės)
35–60 °C greitasis, trumpasis plovimas
Nelabai purvini indai be pridžiūvusių maisto likučių (plaunama trumpiau nei valandą, tačiau gali būti išeikvojama daugiau energijos)
Gali būti, kad buvo pasirinkta netinkama programa, į indaplovę buvo netinkamai sudėti indai arba ant indų buvo likę likučių, kurie netirpsta vandenyje. Geriausias būdas išvengti prastų plovimo indaplove rezultatų ‒ tik pavalgius nuo indų nubraukti arba nuvalyti maisto likučius ir iš karto indus sudėti į indaplovę. Žiūrėkite, kad indus į indaplovę sudėtumėte tinkamai. Turi laisvai suktis purkštuvai, o purkštukai turi būti neužsikimšę. Vadovaukitės mūsų patarimais, kaip į indaplovę sudėti indus.
Smėlį primenančių nuosėdų ant taurių, puodelių, dubenėlių ar siaurų indų gali atsirasti tada, kai indai būna pernelyg užteršti arba kai plaunama pernelyg žemos temperatūros vandeniu. Aukštų, siaurų taurių nereikėtų dėti į viršutinės lentynos kampus, nes vanduo jas sunkiai pasieks. Jeigu nuo indų nebuvo nuplauti maisto likučiai, vadinasi, kiti indai juos užstojo ir vanduo jų nepasiekė. Reguliariai tikrinkite filtro sistemą ir purkštukus, jeigu jie užsikimšę, nuvalykite, kad ant jų nesikauptų maisto likučių.
Nuo paliktos arbatos puodelis apsitraukia plėvele, nuo kurios nusidažo vidinės puodelio sienelės. Tokias dėmes gali būti itin sunku pašalinti, ypač jeigu vandentiekio vanduo labai kietas, o kartais tai lemia tam tikra arbatos rūšis. Arbatos dėmes galima pašalinti padidinus plovimo miltelių kiekį arba naudojant „Somat“ daugiafunkcę tabletę ir plaunant 50‒55 °C programa. Su tabletėmis „Somat 7“, „Somat 10“ ar „Somat Gold“ arbatos dėmes galima pašalinti ir plaunant ne tokiu karštu vandeniu.
Riebalų nuosėdos indaplovės viduje ir filtre kaupiasi ir užsilieka, kai riebaluoti indai dažnai plaunami naudojant trumpojo arba greitojo plovimo programas. Indų plovimo programą būtina rinktis įvertinus indų užterštumo lygį. Nuo indų ir keptuvių būtina pašalinti riebalų likučius, t. y. tiesiog nubraukti juos stalo įrankiais arba nubraukti popieriniu rankšluosčiu, ir tik tada dėti indus į indaplovę. Indaplovės vidų rekomenduojame plauti „Somat“ indaplovės plovikliu (jeigu tik galite jo įsigyti ten, kur gyvenate).
Jeigu vandeniui minkštinti naudojama atnaujinančioji druska, baltas, vandeniu lengvai nuplaunamas apnašų sluoksnis ant indų gali likti, jeigu iš druskai skirtos talpyklos jos pateko į indaplovę. Taip galėjo atsitikti dėl toliau išvardytų priežasčių.
- Nesandariai uždarytas druskos talpyklos dangtelis, todėl druska išspaudžiama į indaplovės vidų. Tokiu atveju reikėtų gerai uždaryti dangtelį.
- Gali būti, kad dangtelyje yra nedidelis įtrūkimas, ir jį reikia pakeisti.
- Gali būti, kad papildant druskos, jos perteklius išbyrėjo į indaplovės vidų. Tokiu atveju pasirinkite trumpąjį ciklą ir paleiskite jį indaplovei esant tuščiai, be indų.
Gali būti, kad tai ‒ kalkių nuosėdos. Toks apnašų sluoksnis gali atsirasti, jeigu naudojami milteliai arba tabletės be druskos funkcijos ir jeigu druskos neįdėta į vandens minkštinimo sistemą. Tokiu atveju reikia papildyti druskos arba naudoti daugiafunkces tabletes, turinčias druskos („Somat All in One“ arba „Somat Gold“). Jeigu vanduo kietesnis nei 21 °dH (pagal Vokietijoje taikomą vandens kietumo skalę), kalkių nuosėdų gali kauptis net ir naudojant daugiafunkces tabletes. Tokiu atveju reikia naudoti ne tik daugiafunkcę plovimo priemonę, bet ir į druskai skirtą talpyklą įdėti druskos. Vadovaudamiesi indaplovės instrukcijų vadovu, patikrinkite vandens minkštinimo sistemą ir patikrinkite, ar ji pritaikyta jūsų vandentiekio vandeniui.
Ką galima padaryti iš karto? Tuščią indaplovę išplaukite su „Somat“ indaplovės plovikliu, pasirinkę intensyviausio plovimo programą. Taip pašalinsite kalkių nuosėdas. Jeigu ką tik išplauti indai apsinešę labai storu baltų, vandenyje netirpių apnašų sluoksniu, galite juos palikti indaplovėje, kai plausite ją su indaplovės plovikliu. Išimtis yra tik indai, pagaminti iš rūgštims jautrių medžiagų (emaliuoti indai arba dekoruoti indai).
Jie galėjo patamsėti nuo tam tikro maisto, kurį jais valgėte. Sidabras gali patamsėti nuo sieros turinčio maisto, tokio kaip garstyčios, kiaušiniai, ankštiniai augalai, žuvys ir kt. Indaplovėje sieros turinčio maisto likučiai turi daugiau laiko veikti indus, nei juos plaunant rankomis. „Somat“ tablečių sidabro apsaugos funkcija apsaugo sidabrinius įrankius nuo patamsėjimo, bet tik tada, jeigu jie tamsėja nuo sieros junginių pėdsakų, esančių maisto likučiuose. Jeigu maisto likučių labai daug arba jeigu indaplovė naudojama retai, rekomenduojame sidabrinius įrankius plauti rankomis iš karto panaudojus arba vos tik juos sudėjus į indaplovę įjungti praplovimo šaltu vandeniu ciklą. Taip pat žiūrėkite, kad indaplovėje sidabriniai įrankiai jokiu būdu nesiliestų su nerūdijančiojo plieno įrankiais. Kita vertus, sidabras tamsėja ne tik dėl išorinio poveikio. Svarbiausia yra sidabro sluoksnio sudėtis ir apdorojimo būdas. Pavyzdžiui, 800 prabos sidabras gali pageltonuoti ar net šiek tiek paruduoti, nes jame yra daug vario ‒ 200 dalelių iš 1 000. Todėl jį plauti indaplovėje nelabai tinka. Tačiau, jeigu įrankiai šios prabos sidabru buvo dengti galvaninėje vonelėje, toks sidabras į aplinkos poveikį reaguos kaip 90 arba 100 prabos sidabras. Labai seni sidabriniai stalo įrankiai, kurių sidabro danga per laiką yra nusitrynusi tiek, kad vietomis gali matytis po ja esanti medžiaga, iš kurios pagaminti įrankiai, yra itin linkę tamsėti. Tokių stalo įrankių apskritai nereikėtų plauti indaplovėje. Nėra patikimo būdo, kuris leistų išvengti sidabrinių stalo įrankių tamsėjimo. Dėmes nuo sidabrinių įrankių galima pašalinti metalui skirta poliravimo pasta.
Tokių spalvotų dėmių atsiranda nuo tam tikrų rūšių maisto, tokio kaip žiediniai kopūstai, salierai, kaliaropės, grybai, bulvės ar virtos žuvys. Be to, gali būti, kad vandentiekio vandenyje yra medžiagų, dėl kurių ir ant indaplovės vidinių elementų atsiranda dėmių. Tokios dėmės ‒ tai prie plieno limpanti labai plona plėvelė. Fiziologiškai šios dėmės visiškai nekenksmingos ir lengvai pašalinamos indaplovės plovikliu arba metalo poliravimo pasta.
Tokios rūdžių dėmės ant indų ir stalo įrankių, pagamintų iš nerūdijančiojo plieno, paprastai pernešamos nuo kitų objektų, pavyzdžiui, rūdijimui neatsparių varžtų, kurie naudojami puodų ir keptuvių rankenoms tvirtinti. Rūdžių dėmių taip pat gali atsirasti nuo virtuvės įrankių, kurių atsilupęs emalis, skustuvų, arbatos sietelių ir kitų virtuvės įrankių, pagamintų iš mažai legiruoto plieno. Dar viena gana dažna rūdžių dėmių priežastis ‒ indaplovės indų lentynų metalinių virbų plastikinės dangos pažeidimai. Susidariusias rūdis vanduo išnešioja po indaplovę, o jos nusėda ant nerūdijančiojo plieno indų. Nuo indų ploviklio rūdžių atsirasti neturėtų. Retais atvejais rūdys į indaplovę pernešamos su vandentiekio vandeniu.
Viena dažniausiai pasireiškiančių nerūdijančiojo plieno korozijos tipų yra taškinė korozija. Ji gadina plieną. Ji ypač pastebima ant peilių ašmenų. Paprastai šios rūšies korozija prasideda nuo visiškai mažų duobučių, kurios plika akimi nematomos. Duobutėms didėjant atsiranda net keliolikos milimetrų dydžio pažeistos tamsiai pilkos spalvos, nelygaus paviršiaus sritys. Tokia korozija prasideda dėl apsauginio paviršiaus sluoksnio pažeidimų. Pažeidimų atsiranda dėl chlorido, kurio yra geriamajame vandenyje ir maisto likučiuose (kulinarinė druska). Šį poveikį dar sustiprina maiste esančios rūgštys. Todėl papildant vandens minkštinimo druskos talpyklą labai svarbu užtikrinti, kad druskos nepribyrėtų ant indaplovės dugno ar kitų jos dalių, kur ji galėtų užsilikti. To galima išvengti naujesnėse indaplovėse įjungus praplovimo arba trumpojo plovimo ciklą, kad būtų nuskalauta išbyrėjusi atnaujinančioji druska arba druskos tirpalas, kuris buvo išstumtas iš druskos talpyklos. Šarminiai gaminiai, tokie kaip skysti plovikliai, nerūdijančiojo plieno paviršių korozijos nesukelia.
Stiklo korozija, dėl kurios stiklas pasidaro matinis, priklauso nuo to, iš kokio stiklo pagaminti indai, taip pat nuo plovimo indaplovėje sąlygų. Nors jis ir atsparus cheminėms medžiagoms, per tam tikrą laiką stiklą apgadins net ir tyras vanduo ar skysti plovikliai. Todėl iš stiklo išplaunami šarmai, o jis pats atrodo susidėvėjęs. Šį poveikį dar sustiprina nuolatinė plovimo ir džiovinimo fazių kaita bei temperatūros pokyčiai (per tarpinio plovimo ciklą). Tačiau dėl to, kad taurės plaunamos indaplovėje, plika akimi matomas poveikis stiklui, toks kaip drumstumas ar matiniai ruožai, pastebimas ne iš karto. Stiklas paprastai yra permatomas ir žvilgantis, jo pažeidimai pasidaro pastebimi staiga ir visi iš karto. Tai nėra kaip nors susiję su konkrečia plovimo priemone. Tokia stiklo korozija galima naudojant bet kokią automatinėms indaplovėms skirtą plovimo priemonę. Tačiau „Somat All in One“ ir „Somat Gold“ turi integruotą stiklo apsaugos funkciją, kuri padeda ilgiau apsaugoti taures nuo stiklo korozijos.
Naudingas patarimas ateičiai: pirkdami naujas taures, būtinai pasidomėkite, ar jos tinkamos plauti indaplovėje. Kai kurie gamintojai užtikrina, kad jų gaminamos taurės yra atsparios tam tikram plovimo indaplovėje ciklų skaičiui.
Dėl hidrofobinio paviršiaus plastikas sunkiai sudrėksta. Džiovinant dėl to ant jo formuojasi vandens lašai. Be to, plastikas beveik nesugeria karščio. Todėl jis ir džiūsta lėčiau už kitas medžiagas. Priklausomai nuo plastikinių indų paviršiaus būklės (senumas, paviršiaus šiurkštumas, įbrėžimai ir pan.) bei indaplovės džiovinimo kokybės, kai kurie indai išimti iš indaplovės vis dar gali būti šiek tiek drėgni.
Įbrėžimai stiklo paviršiuje visada atsiranda dėl mechaninio poveikio. Vargu ar rasite taurę ar stiklinę, iš kurios geriate kasdien, ir ji neturi tokio poveikio požymių. Plaunant taures indaplove įbrėžimų ir įtrūkimų paprastai atsiranda tada, kai taurės trankosi viena į kitą ar į kitus kietus objektus. Tai gali nutikti arba jas dedant į indaplovę, arba tada, kai jos lentynoje sustatomos pernelyg arti viena kitos, todėl liečiasi. Dėl to ant jų šonų gali nusitrinti žiedo formos žymė, nes plaunamos jos sukasi. Įbrėžimai gali būti pavieniai arba ant viso taurės paviršiaus. Jie gali būti sutelkti vienoje vietoje ir susilieti į baltą dėmę arba žiedą. Mikroskopiniai įtrūkimai plika akimi paprastai nematomi. Tik pažvelgus per mikroskopą galima įžiūrėti labai mažyčių, žvynelių primenančių įtrūkimų. Po kelių plovimų indaplovėje jie gali pasidaryti matomi. Nedideli įbrėžimai ant taurių iš pradžių taip pat būna nematomi plika akimi. Tačiau kuo dažniau taurės plaunamos indaplovėje, tuo geriau įžiūrimi pasidaro tie įbrėžimai, nes vanduo ir skysti plovikliai prasiskverbia į įbrėžimus ir nedidelius įtrūkimus. Dėl šios priežasties atskyla stiklo dalelių, kurios jau ir taip buvo pažeistos. Šį procesą dar paspartina temperatūros pokyčiai iš plovimo karštu vandeniu ciklo pereinant į tarpinio plovimo šaltu vandeniu ciklą.
Nors manoma, kad stiklas yra labai glotnus ir nepažeidžiamas, iš tikrųjų jo paviršius yra šiurkštus ir nelygus ‒ tai gerai matoma per mikroskopą. Nedidelės nešvarumų dalelės gali patekti į įtrūkimus tiek taures naudojant, tiek jas plaunant indaplovėje, o atsižvelgiant į plovimo indaplovėje sąlygas (pasirinktą programą, plovimo temperatūrą, purškimo slėgį ir kt.), gali ir nepavykti tų nešvarumų pašalinti kiekvieną kartą plaunant taurę. Tai itin dažnai pasitaiko plaunant aukštas taures, kurių dugną vandens čiurkšlė sunkiai pasiekia. Dėl cheminių procesų šios dalelės laikui bėgant gali pakisti, todėl taurės gali įgauti nemalonaus kvapo. Geriant iš tokios taurės to kvapo prisigeria į ją įpiltas gėrimas. Toks poveikis itin gerai pastebimas geriant mineralinį vandenį su angliarūgšte, nes su kylančiais angliarūgštės dujų burbuliukais nuo taurės sienelės atskyla dalelių, kurios pakyla į paviršių.
Dėl ilgą laiką naudotų taurių stiklo korozijos pasikeičia ir jų paviršiaus struktūra, todėl jame lengviau užstringa mikroskopinės dalelės.
Norint pašalinti nemalonų taurių kvapą, galima pabandyti jas kelis kartus perplauti įjungus plovimo karštu vandeniu programą. Be to, taures taip reikėtų sudėti į indaplovės lentynas, kad vandens čiurkšlės pasiektų visą jų paviršių. Tačiau kvapo visiškai pašalinti gali ir nepavykti, jeigu taurės yra labai senos ir labai prastos būklės.